Filmo apie partizanus filmavimo pradžia.

 Pagaliau po ilgo pasiruošimo pradėtas filmuoti filmas apie tragiškus paskutiniųjų Lietuvos partizanų likimus. Filme norime parodyti kaip partizanai tapę smogikais likviduoja paskutiniuosius partizanus. Stengsimės parodyti partizaninę buitį, skaudžias netektis ir nuolatinį nežinios laukimą.
  Filmas turėtų pasirodyti 2011m. pavasarį.

Partizaninis pėsčiųjų žygis.

Maloniai kviečiam į partizaninį žygį, Pravieniškės- Kruonis kuris vyks 2011.02.15 dieną.

Žygis skirtas 64-osioms partizanų žūties metinėms paminėti, taip pat Vasario 16-osios dienos minėjimui.
Kruonyje vyks eitynės su fakelais, minėjimas prie laužų, kariška košė.
Į žygį renkame žmones turinčius uniformas ar tam laikmečiui (1944-1954m.) atitinkančius rūbus.

Tikslesnė informacija ir registracija: dagilis@militaria.lt
Registracija iki 2011.02.01 dienos.



Mūsų jėgos ir gyvybės dėl Tėvynės Lietuvos...

Be kapo, be gėlių.

 Noriu parodyti kritusių Lietuvos partizanų palaikus, kuriuos okupantai niekino, tyčiojosi suguldę miestų aikštėse. Juos palaidojo be karstų, be kryžių tiesiog sumesdami į duobes ar šulinius.
                                  Atlikęs pareigą Tėvynei,
                                  Kovos laukuose tu žuvai,
                                  Ir nors į laisvę kelią skynei,
                                  Nežino niekas kas buvai.

                                  Tauta tau skyrė gražų vardą,
                                  Nežinomu Kariu tapai,
                                  Garbė per amžius tau, didvyri,
                                  Mirtimi laisvę atpirkai.

 1951 metais žuvę Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanai. Kairėje Antanas Gustainis. Palaikai numesti išsityčiojimui.

 Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės Gedimino tėvūnijos vado Jono Šnėgždinio-ANUPRO, žuvusio 1952.06.22 palaikai.

                                  Nežinomų partizanų palaikai.

 Šios perfotografuotos nuotraukos iš mano kolekcijos. Nuoširdus dėkui partizanui Vytautui Balsiui- UOSIUI, už šias padovanotas nuotraukas.

Kariuomenės diena

 2010.11.23 dieną dalyvavome Lietuvos kariuomenės įkūrimo 91 osiose metinėse Kaune. Kelios fotografijos iš renginių.

                Šventos mišios Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje.

       Gėlių padėjimo ceremonija prie paminklo skirto partizanų motinoms.

                      Renginiai prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus.

DĖMESIO!!!

Dėmesio, dėmesio!!! Kaune besikuriantis partizanų rekonstravimo klubas ieško naujų narių. Jei tau nuo 17 iki 77 metų, jei tau įdomi Lietuvos istorija prisijunk prie mūsų. Garantuojam gerą nuotaiką ir daug naudingų renginių. Kontaktai  informacijai:
863452221, dagilis@militaria.lt

Vėlinės

                                Kryžius ilgai stovės prie kelio,
                                Šitą pakeisime kitu,
                                Jis liūdys čia tekėjo kraujas,
                                Lietuvių brolių nekaltų...

Per vėlines aplankiau Kauno rajone Išlaužo miestelyje esančias kapinaites.

  Pirmasis kapas, pulkininko leitenanto Petro Aglinsko.
Aviacijos parko vadas, pulkininkas leitenantas
1876 - 1944

1876-04-25 Girininkų k., Pagermuonio vls., Marijampolės aps. gimė Aglinskas Petras. Mokėsi Veiverių mokytojų seminarijoje ir trejus metus Maskvos universitete. I Pasaulinio Karo metu tarnavo Rusijos kariuomenėje.

1916-06-01 baigė Aleksejau karo mokyklą Maskvoje.

1918-12-30 savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas atsargon prie Kauno m. komendantūros.

1919-07-24 perkeltas į I brigados štabą, paskirtas komendantu.

1919-11-22 nustatytas kapitono laipsnis.

1920-01-01 perkeltas į III brigados štabą (1920-02-10 brigada pavadinta III divizija), paskirtas intendantu.

1919-05-13 – 1919-12 dalyvavo kovose su bolševikais ir bermontininkais.

1920-02-03 – 1920-12-01 kovose su lenkais.

1922-09-01 suteiktas majoro laipsnis.

1923-12-07 paskirtas III divizijos tiekimo skyriaus viršininku.

1925-12-12 perkeltas į aviaciją ir paskirtas Aviacijos parko vadu.

1926-02-16 suteiktas plk. leitenanto laipsnis.

1926-09-24 pačiam prašant paleistas į pėst. karininkų atsargą.

1928-10-11 dėl amžiaus paleistas į dimisiją.

1944-03-18 mirė Kaune, palaidotas Išlaužo parapijos kapinėse.

Apdovanotas:
Savanorio medaliu (1932).

Literatūra:
„Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953” II tomas.

                                Partizano Zigmo Aglinsko kapas.

Laukiškių kaimas
Paminklas šiame kaime 1949 m. kovo 26 d. žuvusių Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės 51-osios kuopos partizanų Vyto Antano Grybausko-Žydrūno, Kazimiero Kazakevičiaus-Aido, Algirdo Lenčiausko-Aro ir Antano Seniko-Švyturio atminimui.

Pašventintas atkurtasis Prisikėlimo apygardos štabo bunkeris

 Spalio 15 d. Daugėliškių miške (Ariogalos sen., Raseinių r.) buvo pašventintas atkurtasis Prisikėlimo apygardos štabo bunkeris, įrengtas 1948 m. ir naudotas kaip laikina partizanų susitikimų vieta.

           Eisena per Ariogalos miestelį grojant karinių oro pajėgų orkestrui.

                            Šventos mišios Ariogalos bažnyčioje.

 

 Čia žuvo penki partizanai: 1949 m. vasario 16 d. LLKS deklaracijos signataras Leonardas Grigonis-Užpalis, Juozas Tomkus-Gabrys, Aleksas Meškauskas-Elytė, Vytautas Kuzmickas-Sakaliukas ir partizanas, slapyvardžiu Banga. Juozas Zinius-Nemunėlis buvo suimtas gyvas.

                   Šventinamas paminklas ir atstatytas bunkeris.

          Pasakoja  partizanų ryšininkas Kęstutis Bersėnas-Stirniukas.

                                    Renginio akimirkos.

Partizanų fotografijos

Pateikiu kelias partizanų fotografijas kurios yra atklydusios pas mane.

Kilna Kazys 1904 02 19 gimė Lenkijoje, Lasko apskrities Sendzejovičiuose. Baigė Kauno Aušros gimnaziją.. 1928 09 08 baigus Karo mokyklą (X laida), suteiktas artilerijos leitenanto laipsnis, pa­skirtas 4 artilerijos pulko 11 baterijos jaunesniuoju karininku. 1930 05 13 perkeltas į pulko stabą iždininku. 1931 07 15 baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Topo­grafijos skyrių (I laida), 09 05 perkeltas į I pėstininkų pulką 9 kuo­pos jaunesniuoju karininku. 1932 08 20 perkeltas į Karo aviaciją, įskaitytas į administracijos (A) karininkus. 1935 08 26 perkeltas į Kariuomenės štabo Karo topografijos skyrių. 1936 10 29 pačiam prašant paleistas į ad­ministracijos karininkų atsargą. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, įsitraukė į partizaninę kovą, buvo Dainavos apy­gardos Kazimieraičio rinktinės kuopos vadas (slap. Smakas). Suimtas 1945 06 11, kalintas Kaune, pabėgo. 1945 10 02 vėl suimtas, 1946 03 09 Karo tribunolo nuteistas 15 metų lagerio ir 5 metams tremties. 1946 03 28 išvežtas į lagerį Nachodkoje, kur 1947 08 04. 2000 06 23 pripažintas kariu savanoriu, 2000 07 26 suteiktas kapitono laipsnis (po mirties).

Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).

                          Kazys Kilna ir Ona Miliūtė vestuvių dieną (1930)

Atmintinų vietų lankymas

 Gryštant iš renginio aplankėme kelias partizanų žūties bei niekinimo vietas.

 Lietuvi niekada nepamiršk aukų ir šių žodžių:
                                       KOVOJOM ĄŽUOLAIS,
                                       PALŪŽOM ĄŽUOLAIS,
                                       ŠLAMĖSIM ĄŽUOLAIS TIEMS,
                                       KURIE LIETUVĄ MYLI.

 

Pirmoji aplankyta vieta Juozo Balčiaus-Balučio vadavietė.

 

Senasis paminklas pastatytas atgavus nepriklausomybę, ant buvusio bunkerio vietos, dabar perkeltas keletą žingsnių į šoną.

Dabartinis paminklas ir atstaytas bunkeris.

Antroji aplankyta vieta tai Jieznas. Aplankėme tuo metu buvusį miestelio pakraštį kur sovietiniai budeliai užkasdavo savo nukankintas aukas.

Senasis paminklas pastatytas atgavus nepriklausomybę.

Dabartinis paminklas pastatytas ant kalvelės kur ir buvo užkasami kankiniai.

Sovietinės architektūros grožis tarsi mėginimas nuslėpt savo budelių žiaurumus.