Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės diena

 Teko sudalyvauti ,,Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės dienos" renginiuose Kauno santakoje. Šventė prasidėjo teatralizuota eisena nuo Kauno įgulos bažnyčios. Eisenoje dalyvavo visų Lietuvos kariuomenių rekonstruktoriai pradedant senovės Baltais baigiant šiuolaikine kariuomene.

 Kita renginio dalis vyko Kauno santakoje. Juozo Vitkaus inžinerinio bataliono karių (nuoširdus dėkui jiems)  pastatytame bunkeryje apsigyveno partizanai iš mūsų  sambūrio. Šventės dalyviams demonstravome partizaninę buitį, ekipuotę, ant laužo gaminome partizanišką vakarienę.

Su pavasariu

Legenda.

 Kažkada yra tekę girdėti legendą apie partizaną, kurio visą šeimą iššaudė o sodybą sudegino. Patį partizaną nušovę toje sodybvietėje. Nuo tada žmonės kalbėję, kad griuvėsiuose girdisi partizano armonikos garsai, kraupinantys savo liudna muzika.
 Šiandien bevartydamas knygelę radau labai jau panašią poemą apie šią legendą. Taigi:
Juozas Grušys- ŽILVINIS

Jį drąsų partizaną-
Seniai čekistai gaudė.
Sodybą jo sudegino
Ir tėvelius sušaudė.

Slaptai sode palaidojo
Jų kaulus iš degėsių.
Naktim atėjęs klaidžiojo
Ir verkė... Verkė dviese.

Jisai ir jo armonika,
Ištikimoji draugė,
Raudojo taip, lyg tonuose
Širdis jo būt įaugusi.

Ir sėdęs čia, ant kamino,
Pravirkdavo klavišais...
"Vaiduoklis!- žmonės praminė.-
Iš skausmo gal pamišo? "

Enkavedistai stengėsi
Pagaut, nušaut drąsuolį,
Automatu jis dengėsi,
Granatom... miškas-šuolis.

Užpuldavo prisėlinę,
Bet laimė jį globojo.
"Ir kulkos jo gal neima?"-
Taip dažnas pagalvojo.

Bet vienąsyk pritykoję
Nušovė jį stribukai-
Armonikos suklikusios
Melodija nutrūko.

Miške draugus nustebino
Raudos nutrūkęs aidas,
Sodybon atsiskubinę
Pamatė šiurpų vaizdą.

Enkavedistai buožėmis
Dar daužė jį, negyvą,
O žemė kraujo rožėmis
Žydėjo po alyvom.

Žudytojams atkeršijo,
Ir jį šalia tėvelių,
Kartu armoniką jo
Palaidojo sodelį.

Seniai jau nebestebina
Nugriuvus svirtis, vartai,
Nėra ir plytų kamino...
Bet girdisi dar kartais.

Melodija armonikos,
Naktim ir vėlų metą
Sodyboje klajojantį
Šešėlį vyro mato.

Daug kartų susirūpino
Milicija įširdus,
Bet baimė juos sukūprina,
Melodiją išgirdus.

Joje rūstus grūmojimas,
Kaip prakeiksmas, kerštas...
Pagauna baimė juos-
Net šiurpas kūną varsto.

Drebėdami jie sėlina,
Išgąsdinti vaiduoklio,
Baisu dar susivėlinus
Ir partizanų duoklės.

Lietuviams tos melodijos-
Rauda giesmės vaidilos-
Prieš kraugerį, kurs žudo juos,
Tauta į kovą kyla.

1951m.

Su švente

Žygis Pravieniškės-Kruonis.

 2011.02.15 dieną teko dalyvauti pėsčiųjų partizaniniame žygyje skirtame 65-osioms partizanų žūties metinėms paminėti, taip pat Vasario 16-sios dienos paminėjimui Kruonyje. Įveikėme 23 kilometrų atstumą, apsirengę pokario partizanų uniformomis, nešdamiesi to laikmečio ginklus bei ekipiruotę. Žygyje po sunkių išmėginimų dalyvavo trys partizanai: PIPIRAS, ALKSNIS ir ILGAS. Net ir spaudžiantis šaltis nesutrugdė įveikti šio atstumo. Taigi kelios nuotraukos :

http://www.lrt.lt/archyvas/?channel=234940&section=2&filter=7172&record=72108_1298289717

Laida apie minėjimą.

Partizaninės parodos pristatymas VDU.

 Šių metų vasario 14 dieną  Kaune ,,Vytauto Didžiojo universitete" įvyko parodos apie Lietuvos pokario kovas pristatymas. Šiame renginyje teko dalyvauti ir man bei pristatyti mūsų veiklą. Kelios nuotraukos iš renginio.

 

http://www.vdu.lt/naujienos/siandien-pristatoma-paroda-1949-m-llks-deklaracijos-signatarams.html

          

Filmo apie partizanus filmavimo pradžia.

 Pagaliau po ilgo pasiruošimo pradėtas filmuoti filmas apie tragiškus paskutiniųjų Lietuvos partizanų likimus. Filme norime parodyti kaip partizanai tapę smogikais likviduoja paskutiniuosius partizanus. Stengsimės parodyti partizaninę buitį, skaudžias netektis ir nuolatinį nežinios laukimą.
  Filmas turėtų pasirodyti 2011m. pavasarį.

Partizaninis pėsčiųjų žygis.

Maloniai kviečiam į partizaninį žygį, Pravieniškės- Kruonis kuris vyks 2011.02.15 dieną.

Žygis skirtas 64-osioms partizanų žūties metinėms paminėti, taip pat Vasario 16-osios dienos minėjimui.
Kruonyje vyks eitynės su fakelais, minėjimas prie laužų, kariška košė.
Į žygį renkame žmones turinčius uniformas ar tam laikmečiui (1944-1954m.) atitinkančius rūbus.

Tikslesnė informacija ir registracija: dagilis@militaria.lt
Registracija iki 2011.02.01 dienos.



Mūsų jėgos ir gyvybės dėl Tėvynės Lietuvos...

Be kapo, be gėlių.

 Noriu parodyti kritusių Lietuvos partizanų palaikus, kuriuos okupantai niekino, tyčiojosi suguldę miestų aikštėse. Juos palaidojo be karstų, be kryžių tiesiog sumesdami į duobes ar šulinius.
                                  Atlikęs pareigą Tėvynei,
                                  Kovos laukuose tu žuvai,
                                  Ir nors į laisvę kelią skynei,
                                  Nežino niekas kas buvai.

                                  Tauta tau skyrė gražų vardą,
                                  Nežinomu Kariu tapai,
                                  Garbė per amžius tau, didvyri,
                                  Mirtimi laisvę atpirkai.

 1951 metais žuvę Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanai. Kairėje Antanas Gustainis. Palaikai numesti išsityčiojimui.

 Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės Gedimino tėvūnijos vado Jono Šnėgždinio-ANUPRO, žuvusio 1952.06.22 palaikai.

                                  Nežinomų partizanų palaikai.

 Šios perfotografuotos nuotraukos iš mano kolekcijos. Nuoširdus dėkui partizanui Vytautui Balsiui- UOSIUI, už šias padovanotas nuotraukas.

Kariuomenės diena

 2010.11.23 dieną dalyvavome Lietuvos kariuomenės įkūrimo 91 osiose metinėse Kaune. Kelios fotografijos iš renginių.

                Šventos mišios Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje.

       Gėlių padėjimo ceremonija prie paminklo skirto partizanų motinoms.

                      Renginiai prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus.

DĖMESIO!!!

Dėmesio, dėmesio!!! Kaune besikuriantis partizanų rekonstravimo klubas ieško naujų narių. Jei tau nuo 17 iki 77 metų, jei tau įdomi Lietuvos istorija prisijunk prie mūsų. Garantuojam gerą nuotaiką ir daug naudingų renginių. Kontaktai  informacijai:
863452221, dagilis@militaria.lt

Vėlinės

                                Kryžius ilgai stovės prie kelio,
                                Šitą pakeisime kitu,
                                Jis liūdys čia tekėjo kraujas,
                                Lietuvių brolių nekaltų...

Per vėlines aplankiau Kauno rajone Išlaužo miestelyje esančias kapinaites.

  Pirmasis kapas, pulkininko leitenanto Petro Aglinsko.
Aviacijos parko vadas, pulkininkas leitenantas
1876 - 1944

1876-04-25 Girininkų k., Pagermuonio vls., Marijampolės aps. gimė Aglinskas Petras. Mokėsi Veiverių mokytojų seminarijoje ir trejus metus Maskvos universitete. I Pasaulinio Karo metu tarnavo Rusijos kariuomenėje.

1916-06-01 baigė Aleksejau karo mokyklą Maskvoje.

1918-12-30 savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas atsargon prie Kauno m. komendantūros.

1919-07-24 perkeltas į I brigados štabą, paskirtas komendantu.

1919-11-22 nustatytas kapitono laipsnis.

1920-01-01 perkeltas į III brigados štabą (1920-02-10 brigada pavadinta III divizija), paskirtas intendantu.

1919-05-13 – 1919-12 dalyvavo kovose su bolševikais ir bermontininkais.

1920-02-03 – 1920-12-01 kovose su lenkais.

1922-09-01 suteiktas majoro laipsnis.

1923-12-07 paskirtas III divizijos tiekimo skyriaus viršininku.

1925-12-12 perkeltas į aviaciją ir paskirtas Aviacijos parko vadu.

1926-02-16 suteiktas plk. leitenanto laipsnis.

1926-09-24 pačiam prašant paleistas į pėst. karininkų atsargą.

1928-10-11 dėl amžiaus paleistas į dimisiją.

1944-03-18 mirė Kaune, palaidotas Išlaužo parapijos kapinėse.

Apdovanotas:
Savanorio medaliu (1932).

Literatūra:
„Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953” II tomas.

                                Partizano Zigmo Aglinsko kapas.

Laukiškių kaimas
Paminklas šiame kaime 1949 m. kovo 26 d. žuvusių Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės 51-osios kuopos partizanų Vyto Antano Grybausko-Žydrūno, Kazimiero Kazakevičiaus-Aido, Algirdo Lenčiausko-Aro ir Antano Seniko-Švyturio atminimui.

Pašventintas atkurtasis Prisikėlimo apygardos štabo bunkeris

 Spalio 15 d. Daugėliškių miške (Ariogalos sen., Raseinių r.) buvo pašventintas atkurtasis Prisikėlimo apygardos štabo bunkeris, įrengtas 1948 m. ir naudotas kaip laikina partizanų susitikimų vieta.

           Eisena per Ariogalos miestelį grojant karinių oro pajėgų orkestrui.

                            Šventos mišios Ariogalos bažnyčioje.

 

 Čia žuvo penki partizanai: 1949 m. vasario 16 d. LLKS deklaracijos signataras Leonardas Grigonis-Užpalis, Juozas Tomkus-Gabrys, Aleksas Meškauskas-Elytė, Vytautas Kuzmickas-Sakaliukas ir partizanas, slapyvardžiu Banga. Juozas Zinius-Nemunėlis buvo suimtas gyvas.

                   Šventinamas paminklas ir atstatytas bunkeris.

          Pasakoja  partizanų ryšininkas Kęstutis Bersėnas-Stirniukas.

                                    Renginio akimirkos.